APIE VARNAS
Nutiko tai labai seniai seniai, labai seniai,
Toliausiam pakrašty, o gal čia pat - arti,
Gal vakar, gal dabar, gal vieną, gal triskart!
Pleputės varnos piktinosi: kar kar kar!
Priedainis
Kieme seniai ramybės mums nėra -
Rytais pažadina naujienos!
Aplinkui miškas – jis toks neramus,
Mojuoja lapais naktį, dieną.
Aukštai pašokim – plokim tris kartus -
Lengviau įveiksim šaltą žiemą,
Kol snaigės parašiutas nuostabus
Atneš mums dar vieną naujieną.
Plepėjo varnos neilgai, o gal labai ilgai?
Dienų neskaičiavau, raminti jas bandžiau...iš lėto,
Ne iš kart, gal vieną, gal triskart...
Bet varnos nesiliovė – šaukė: kar kar kar!
Priedainis
ŽVIRBLIŲ ŠOKIS
Vienas žvirblis prie balos
Šoko letkį be poros,
Kad nebūtų nuobodu,
Jis pasikvietė draugų!
Priedainis
Oliadry, olialia, saulė šviečia danguje,
Oliadry, olialia žvirbliai šoka poroje.
Dešimt žvirblių prie balos
Šoko letkį lig aušros.
Katinas pro šalį ėjo,
Žvirbliams tyliai pavydėjo.
Priedainis
PRIED.
Šiandien už lango sninga Kalėdos
Ir lyg varvekliai tirpsta bėdos.
Mes kaip vaikai bėgam per sniegą.
Šiandien už lango sninga Kalėdos-
Sninga Kalėdos.
Nieko nebūna geriau,
Kai baltą pasaulį uždengia naktis.
Moja žvakutė šviesi
Ir tampa jaukus nejaukus kambarys-
Stebuklinga naktis.
Sapnas ateis nelauktai.
Regis, kad elniai jau skrenda danguj.
Bėgu prie lango – kas tai?
Ar sninga Kalėdos, ar tu jas matai?
PRIED.
Elniai skubėjo toliau.
Maža žvaigždutė spindėjo aukštai.
Žiūrėti ilgai pavargau,
O žvaigždės pasakė:
Kalėdos ne tai.
Kalėdos ne tai.
Ta vakarą aš supratau:
Kalėdos ne juokas ir net ne žaislai.
Suvirpa širdelėj giliai:
Kalėdos – tai mūsų gerieji darbai.
PRIED.
Nori pagroti, spausk ant paveikslėlio
